Siuvimo siūlus Rūta Naujalytė paverčia meno kūriniais, jos rankose gimsta parodų ir apdovanojimų verti darbai. Rūta buvo mano geros draugės Inesos kursiokė, šiuo metu gyvenanti Osle. Kai ji įkelia savo naujų darbų nuotraukas, mane ištinka prisiklijavimo prie ekrano sindromas – tos spalvos ir formos yra toks grožis, tokia muzika! Kalbinu Rūtą ir mokausi iš jos tos kantrybės, kruopštumo, meilės detalėms.
Būdama maža Rūta neturėjo supratimo, kuo nori būti užaugusi. Svarstė, gal rinktis animaciją. Vis dėlto didžiausią įtaką jai padarė močiutė, pas kurią ji augo. “Močiutė namuose turėjo siuvimo studiją. Visokie siūleliai, audinių atraižos, sagos buvo didelė mano vaikystės dalis. Visada žinojau, kad drabužių kurti tikrai nenoriu, tačiau tuomet, kai įstojau į tekstilės studijas VDA, supratau, kad tai ir yra tas teisingiausias pasirinkimas, kad pataikiau.”
Didžiausią džiaugsmą ir malonumą jai teikia kūrybinis procesas. “Greičiausia todėl, kad tuo metu jautiesi naujo pasaulio dalis ir tai labai įdomu, tai džiugina. Kiekviena nauja spalva gali tą naują pasaulį pasukt į vieną ar kitą pusę. Ir dar labai patinka rekonstruot, restauruot senus daiktus prikelt naujam gyvenimui. Nekenčiu vartojiško gyvenimo būdo, vienkartinių daiktų.”
Klausiu Rūtos, ar būna dienų, kai įkvėpimas pabėga, kai norisi viską mest. Ji šypsosi ir sako, jog taip būna labia retai, nes “gražus, geras žodis gali sugražinti viską į savas vėžias. O kad ikvėpimas nedingtų, reikia daug praktikuotis ir treniruotis. Aš tiesiog pasiimu savo siūlus ir bandau megzt, nert naujas spalvas, formas. Norint kurti būtina domėtis pasauliu, muzika, literatūra, kinu, istorija, o kartais net paprasčiausias ekrano skrolinimas pasiūlo daug naujų idėjų.”
Ji netiki prietarais, o apie svajones sako, kad “didžiausios ir drąsiausios jos būna tol, kol gyvena svajotojo galvoje – paleistos i orą ima virsti materija, ir tada drąsa bei dydis pasikeičia.” Rūta sako, kad tuo metu, kai apie ką nors svajoji, tuo metu atrodo, kad tai yra taip drąsu, o kai išsipildo, tada atrodo, kad toji svajonė buvo tokia maža ir paprasta.
Kokie filmai, knygos, herojai yra labiausiai į ją panašūs? “Patinka Taika Waititi „What we do in the shadows“ herojai, Wes Anderson, Tim Burton filmai. Bori Vien „Dienų puta“ – viena puikiausių skaitytų knygų. Labai patinka ir niekada nenusibostanti klasika tokia kaip Bulgakavo „Meistras ir Margarita“ ar Lewis Carroll „Alisa stebuklu šalyje“ ir, žinoma, įvairios pasakos. Jei iš jų visų suplakčiau kokteilį, toks ir būtų mano herojus.”
Rūta yra graži, spalvinga asmenybė ir jei kada nors apie ją būtų statomas filmas, ji tikrai žino, jog režisieriumi būtų jos gyvenimo draugas, nes video yra jo sritis. “Mes jau turim keletą kartu padarytų trumpučių video ir tai jau beveik filmo pradžia. Tik aktore nenorėčiau būti. O filmas būtų toks truputį fantastinis su vintažo prieskoniais, įdomiais spalviniais sprendimais ir daug detalių.”
“Mano didelė laimė susideda iš mažų dalykų, maždaug kas antra valanda per dieną. Tiesą sakant, paskutiniu metu ypatingai džiaugiuosi tais mažais gyvenimo dalykais ir beveik visada jaučiu, kad gyvenu. O jei jau jaučiu, kad negyvenu, tai tada gerai patingiu ir gyvenimas sugrįžta.”
Užsukite pasigrožėti Rūtos darbais čia ir čia. Ji kuria stebuklus, tiesa?