Ištrūkus iš triukšmingo, klegančio Lisabonos senamiesčio glėbio, už nugaros palikus fado, bosanovų ir skimbčiojančių portveino taurių muziką, turistų minias ir eiles prie geltonų senoviškų tramvajukų, galima išsiruošti į nepaprasto sodo paieškas.
Šitas sodas ir jo nedidelis dvarelis priklauso vieno garsaus markizo šeimai. Nuo 17 a. jo šeimos palikuonys taip ir gyvena šiame name, todėl patekti į vidų gana sudėtinga, tam būtina ten gyvenančiųjų palyda. Deja, bet dvaro viduje fotografuoti draudžiama. Internete skelbiamos darbo valandos nebūtinai sutampa su realybe, bet sėkmė mėgsta rizikuojančius.
Jei ir nepavyktų pakliūti už uždarų markizo namų durų, šalia žydintis sodas yra ne mažiau vertingas. Čia plyti egzotiški gėlynai, nėriniuotos gyvatvorės, fontanėliai su graikų mitų dievais, baseinas su didelėmis raudonomis žuvimis jame, ir ilga galerija su ištaigingais Portugalijos karalių biustais.
Sodą juosiančios sienos išpuoštos mėlynos ir geltonos spalvos plytelėmis, vadinamomis azulejo. Jos pasakoja apie karus, prašmatnias praeities puotas ir tolimas atradėjų keliones laivais. Portugalai juokais tikrina pastabumą ir klausia, ar tuose azulejo piešiniuose pastebėsite grojančias kates ir beždžiones – jos tikrai ten yra.
Sodo gale esanti koplyčia išpuošta Mingo dinastijos porcelianu, kuris buvo patiektas karaliui per šio dvaro inauguraciją. Kadangi pagal seną tradiciją antrą kartą tie indai negalėjo būti naudojami, šiandien juos galite paliesti įmūrytus į sienų mozaikas drauge su vandenyno kriauklėmis.
—
Palácio dos Marqueses de Fronteira
Largo de São Domingos de Benfica 1
Lisabona, Portugalija