Bebaigiant ketvirtą klasę mokytoja uždavė man išmokti vienos eiliuotos pasakos ištrauką – kitą dieną turėjo būti ketvirtokų išleistuvės ir mes, vaikai, turėjom parodyti mažučius vaidinimus savo tėvams.
Skaityti daugiau:
„But, first, remember, remember, remember the signs.“
Kai viskas namuose nutyla, kai guldau savo galvą ant pagalvės ir laukiu pirmo sapno, vis klausiu ir klausiu savęs: „Viktorija, ko tu trokšti labiausiai?“ Klausinėjau, klausinėjau, kol atsakymas švelniai caktelėjo suvokimu.
Skaityti daugiau:
Asmeninės visatos
Rašymas man lyg mano asmeninė visata. Taip nusiplūkiau per savaitę, jog vėl šiandien paskelbiau asmeninį intravertų kongresą, liepiau sau sėstis ant sofos, įgrūdau į rankas kompą ir prisakiau nesikelti, kol nebus teksto. Rašiau, taisiau, rašiau vėl, dar du šimtus kartų…
Skaityti daugiau:
Tegul…
Vasara – ne vien tik žibančių akių metas. Mano vasara žvilgčioja į vidų, ilgai tyli, klykauja paukščiais sutemus, kedena ilgas baltas užuolaidas paryčiais.
Skaityti daugiau:
Vasaros knyga
Kas kartą sušmėžavus pirmiems nenuginčijamiems vasaros buvimo įkalčiams (bijūnams, krapams, ridikėliams, basoms kojoms, uodams, iki išnaktų trūnijimui lauke ir t.t.), būtinai būtiniausiai privalau vėl ir vėl iš naujo perskaityti Tovės Jansson „Vasaros knygą“.
Skaityti daugiau:
Šiąnakt dar yra laiko mylėti
Yra dienų, kurios prasideda aistringais paukščių ginčais, po lietaus kvepiančiais pumpurais, o dar miegantys kiemai baugščiai budinasi nuo kaukšinčių kulniukų ritmo. Diena tik prasideda, o visas pasaulis paslaugiai tau guli po kojom. Bet yra dienų, kurios tęsiasi tarsi savaitės, mėnesiai…
Skaityti daugiau:
Konkurencijos ir stereotipai
Anądien einu gatve ir prasilenkdama su grupele keturiasdešimtmečių girdžiu melodingą moters balsą sakant: „…na supraskit, visos moterys vadovaujasi vien tik jausmais – ką jos gali?“ Tą sekundę likau be žado. Tikrai? Vien tik jausmais? Ir tą sako simpatiška, elegantiška moteris…
Skaityti daugiau:
Old is the new black
Gatvės pilnos grožio, o istorijos pačios eina man iš paskos, tarsi būčiau kokia jų kerėtoja. Šiandien dvi mielos senučiukės tiesiai man už nugaros aptarinėjo grožio paslaptis.
Skaityti daugiau:
Apie profilaktiką
Pavasaris toks, kad profilaktiškai trūksta vitaminų. Sodinu kalendras, nors visai nesu jų gerbėja. Sodinu, nes turiu sėklų ir man gera stebėti, kaip kas rytą paauga liauni žali stiebeliai.
Skaityti daugiau:
Siūlės delnuose
„Laikui atėjus ir išdrįsus pasilikti užsiskleidus pumpure skaudėjo labiau nei rizikuoti pražysti.“ (Anais Nin)
Skaityti daugiau:
Surimtėk tu pagaliau
Sako, gal tu surimtėk, baik žvengt ties kiekvienu žingsniu. Sako, kaip tu atrodysi sena su tom savo tatuiruotėm.
Skaityti daugiau:
Sąskaitos ir turtai
Pagalvojau, suskaičiuosiu savo turtą. Tai štai, jei įdomu, per visą savo gyvenimą užgyvenau:
Skaityti daugiau:
Laukinis alkis iššūkiams
Kartais pasigendu manęs vertų iššūkių. Tokių, nuo kurių sudreba ne tik mano pačios keliukai, bet ir viso rajono žemė.
Skaityti daugiau:
Odė mylinčiosioms
Pasaulyje, visai šalia mūsų, vaikšto mylinčiosios, į kurių sapnus laiks nuo laiko užsuka mylimieji. Mylimosios ir mylinčiosios ne visada yra vienas ir tas pats. Jos gali būti dar visai jaunos, anksti patyrusios stiprius jausmus, kurių meilė nebūtinai baigėsi santuoka, vaikais…
Skaityti daugiau:
Rožinis dovanų popierius
Sugalvok norą, sako. Gerai, gerai, galvoju. Įjungiu visas mintis, nes tik vieną norą reikia sugalvot, o ne kokius penkiolika, kas būtų akivaizdžiai lengviau.
Skaityti daugiau:
Apie neatrastus pasaulius
Sako, vaikeli, tu pagalvok, tu tikrai rimtai pagalvok – reikia atlikti tris tūkstančius niekam nereikalingų darbelių, daug bėgioti – kuo greičiau, tuo geriau
Skaityti daugiau:
Nesigėdyti to, kas brangu
Pažįstu vieną tokį devynmetį. Mėgsta jis futbolą, moderniąsias technologijas, daug skaito ir skaniai juokiasi.
Skaityti daugiau:
Rytai kišenėse
Ten, kur baigiasi naktis, švelniai čiurlena rytinis žadintuvas. Danguje dar tamsu tamsu, ir tik įgudusi akis geba atskirti, jog tyloje kai kas ten aukštai maišo naujos dienos spalvas. Šaltomis grindimis tipenu į virtuvę, jungiu senolį kavą verdantį aparatą. Aplink kojas…
Skaityti daugiau:
Tremtis, meilė ir opera
Mano krikšto tėtis Kęstutis Lakickas buvo kalinys Z311. Jaunas, gražus veterinarijos studentas NKVD kankintas taip, jog niekaip nebegalėjo prisiminti savo tėvelio vardo, o senelio vardą prisiminė tik lageryje. Patyręs baisią tremtį, po daugelio metų grįžo į Lietuvą. Kol jis kalėjo,…
Skaityti daugiau:
Apie NASA, neseksualius kvepalus ir barokines melodijas
Visą vakarą skaitau apie STS-51-D. Ir nors prieš akis NASA programa, širdyje ir galvoje spiečiasi asmeninis kosmosas. Fone skamba gaivus ir truputį nostalgiškas Philippe Jaroussky balsas, sklidinas gilaus jausmo ir kažkokios nepaaiškinamos nuojautos. Prabanga alsuojančios arijos 18 a. parašytos berniukui…
Skaityti daugiau:
