Mieste, kur ties kiekvienu namo kampu skamba ilgesninga fado muzika, kvepia kepami kaštainiai ir sardinės, kur turistai aikčioja nuo architektūrinių Art Deco šedevrų, net ir minioje tikrą lisabonietį atpažinsi iš… kedų.
Septynių kalvų miestas, grįstas skaldytų akmenų mozaikomis, visiškai nepritaikytas aukštakulniams. Jei bet kur kitur sakai, kad per dieną nuėjai 10 tūkstančių žingsnių ir tai atrodo norma, tai Lisabonoje tas 10 tūkstančių aukštyn ir žemyn kalneliais prilygsta 20 tūkstančių ir daugiau. Kedai čia net kaitriausią dieną yra išsigelbėjimas nuo skaudančių kojų.
Tuo tarpu Portugalijos mados savaitės metu tarsi prasiveria slaptos durys ir po miestą pažyra margaspalvė minia, išsispyrusi iš kasdienių patogumų, atsipalaidavusi, šelmiška ir net truputį vaikiškai nuotaikinga.
Atvėsus orams, tarsi pagal kažkieno nustatytas taisykles, portugalai siaučiasi žemės spalvų rūbais – tą gali pastebėti ir gatvėse, ir dizainerių butikų vitrinose. Molio, terakotos, durpių ir smėlio spalvos išeina ant gyvenimo ir šou podiumų. Tačiau vos tik pašviečia saulė, lisaboniečiai tarsi paukščiai išeina parodyti savo sušukuotų plunksnų.
Visi iki vieno kalbinti vietiniai sako, kad „oi, Portugalija labai maža šalis“, kas nuoširdžiai sukelia šypseną – žinau ir mažesnių. Tuo mažumu jie truputį pridengia savo išties dideles ir atkaklias pastangas lygiuotis į Londono, Milano ar Paryžiaus mados savaites, o ir apskritai visą mados industriją. Vietos dizaineriai lyg maldelę kartoja, kad nors ir kokie jų darbai būtų fantastiški, tačiau, jei mada besidomintis žmogus gali įpirkti Givenchy ir jų kurtus drabužius, tai greičiausiai bus pasirinktas Givenchy. Etiketės mados savaitės metu čia rodomos ir jomis puikuojamasi.
Gatvės stiliuje dar yra erdvės ryškesnei drąsai, ekscentriškumui ir teatrui. Nors pasirodyti einama į visą aprangos kostiumą integruojant atskirus Chanel, Gucci ar, tarkim, Balenciaga aksesuarus, vis dėlto portugalai gana atvirai nevengia ieškoti ir pigesnių alternatyvų, improvizuoja ir prabangos detales jungia su greitosios mados pasiūla.
Glamūrinis grunge, romantiški pankai, moderniuose ryškiaspalvių gėlių raštuose besimaudantys hipiai, Haribo guminukus primenantis infantiliškumas, ikoniškas 1940-ųjų juodai baltų filmų įkvėptas kinematografinis jausmingumas, samurajų plačiakelnės ar pirmosios medicininės pagalbos vaistinėlėse saugomas auksinis audeklas nudegusiems – tokie yra Lisabonos gatvės stilingieji. Rytoj ryte jie vėl apsiaus kedais ir skubės iki geltono tramvajuko, dundančio akmenimis grįstomis gatvėmis.
