Kūrybiškumas yra pagrindinis civilizacijos judėjimo į priekį variklis. Ak, kaip retai susimąstome, kad ratas, išrastas 3500 m. pr. m. e. Mesopotamijoje, šiandien yra nepamainomas dalykas. Arba tai, kad mūsų mielas, draugiškas šuo yra per šimtus metų prijaukintas vilkas. Arba pažvelkit į plaktukus, grėblius, kastuvus, tūkstančius kitų įnagių ir instrumentų – juos kažkas išrado, išbandė, eksperimentavo, klydo, tobulino. Arba štai radijas, televizija, internetas – kiek reikėjo išmonės, kad visa tai turėtume ir galėtume laisvai naudotis. O juk daugelio dalykų 10, 20, 50, 100 metų atgal net drąsiausiose vizijose neįsivaizdavome.
Kūrybiškumo skatinimas ir auginimas lemia, ar turėsime stiprių menininkų, bei matematikų, mokslininkų ar inžinierių. Kūrybiškumas nėra tik malonus pažaidimas ar hobis laisvalaikiu – tai gerokai rimčiau.
Vis dėlto, tarp visų tų šiandien smagiai sau išplitusių ezoterinių pseudo mokytojų tikrai darosi sunku atrasti tikrą, ne tuščia retorika, mistifikavimu, bet mokslu ir tyrimais pagrįstą kūrybiškumo supratimą ir paaiškinimą.
Ruošdamos nuotolinius Kregždyno kūrybiškumo mokymus ir užduotis, mes ypatingą dėmesį skyrėme mokslininkų išvadoms apie tai, kas skatina, o kas kenkia kūrybiškumui.
Mokslininkai psichologai vieningai sako, jog yra bent 7 kūrybiškumo kenkėjai. Tad dalinamės šiais netinkamais „gesintuvais“ – tebus jie jums pagalba naviguojant per gausią dirbtuvių ir mokymų pasiūlą.
Taigi, kas „nužudo“ kūrybiškumą?
1. Akyla priežiūra. Kūrybiškumas blėsta, kai žmogus yra nuolat stebimas. Toks kontroliavimas stabdo originalius, netikėtus sprendimus, gimsta baimė rizikuoti.
2. Vertinimas. Perpratęs, ko iš jo tikimasi, žmogus (sąmoningai ar nesąmoningai) ima trokšti įtikti, patikti vertintojui, laukia įvertinimo, bijo apsijuokti, tokiu būdu kūrybiškumas įkalinamas, jam nebeleidžiama pasireikšti.
3. Apdovanojimai. Pastangos ugdyti kūrybiškumą neturėtų būti vainikuojamos prizais. Priešingai – žmogus kūrybiškumą turėtų lavinti pirmiausiai iš vidinės motyvacijos ir todėl, kad jam tai patinka.
4. Konkurencija. Kiekvienas žmogus turi kūrybiškumo potencialą, kuris turi būti lavinamas savu tempu. Skirstymas į „laimėtojus“ ir „pralaimėtojus“ neaugina individualaus kūrybiškumo raumens, bet verčia lygintis su kitais. Toks lyginimasis dažniausiai baigiasi nusivylimu ir apatija.
5. Nurodinėjimas. Jei mokytojas nuolat aiškina, ką ir kaip reikia daryti, nepalieka erdvės savarankiškam tyrinėjimui, atradimo džiaugsmui, tuomet kūrybiškas žvilgsnis, originalumas regresuoja.
6. Pasirinkimo nebuvimas. Smalsumas, žingeidumas ir aistra – štai kas teikia džiaugsmo, motyvacijos ir skatina ieškoti neįprastų, nekasdienškų sprendimų. Atimkime šitai ir kūrybiškumas pasitrauks.
7. Spaudimas. Didžiuliai, nepamatuoti lūkesčiai irgi ne tik neprideda motyvacijos, bet ir ją užgesina.
Registracija į Pirmadieninius kūrybiškumo laiškus iš Lisabonos: http://bit.ly/PirmadienioLaiškai
