Konkurencijos ir stereotipai

Anądien einu gatve ir prasilenkdama su grupele keturiasdešimtmečių girdžiu melodingą moters balsą sakant: „…na supraskit, visos moterys vadovaujasi vien tik jausmais – ką jos gali?“ Tą sekundę likau be žado. Tikrai? Vien tik jausmais? Ir tą sako simpatiška, elegantiška moteris vyrams? Man taip niežtėjo liežuvį sušukti, kad tai yra netiesa. Jausmai yra gera ir gražu, bet aš nesutinku būti padaryta vien iš jausmų ir tik tų jausmų vedina kapstytis per gyvenimą. Nesąmonė gi. Turiu ir puikias smegenis, kuriomis be galo mėgstu naudotis, turiu nuolat treniruojamą intelektą, turiu išminties, patirties, turiu labai ambicingų svajonių ir siekių, ir tikrai manęs niekas neįtikins, kad būsiu laimingesnė visa tai pamiršusi ir išdavusi. Man patinka gyvi, tikri, laimingi vyrai ir moterys, išpildę savo pačių pašaukimą, o ne gyvenantys kažkieno primestą pasenusių ir net jau papuvusių stereotipų kelią. Vakar tvarkydamasi namus klausiausi vieno pranešimo įrašo, kuriame Beatos Tiškevič klausytojas vaikinas paklausė, ar neturėtų būti taip, kad moterys turėtų užleisti vietą būtent vyrams tarpusavy konkuruoti, siekti karjeros, o pačios būtų labiau moteriškos, rūpintųsi šeima ir t.t. Ir Beata tobulai atsakė: „Kodėl jūs manot, kad jūsų svajonės vertesnės už mano?“