Kiemai tamsūs kaip juodosios kosmoso skylės. Net jei nuo galvos iki kojų apsikarstyčiau atšvaitais ir kalėdinėm lemputėm, vis tiek būtų tamsu, nors tu ką.
Skaityti daugiau:
Dar nieko ypatingo nenuveikiau…
Bastausi po pilkais debesimis nuklotą Vilnių. Kasdienybėje niekas nemojuoja vėliavomis, retai praleidžia pro duris, nepažįstamieji neatsako į tavo šypsnį, o troleibuse be emocijų užmina ant kojos. Ir taip sunku netapti mase, nuolat priešintis konformistikai sąmonei, taip nelengva saugoti atvirą širdį,…
Skaityti daugiau:
Karūnos ir vidutinybės
Tuo metu, kai kas akimirką aplink Žemės rutulį vienu metu sklendžia maždaug devyni tūkstančiai lėktuvų, aš labai bijau pavirsti vidutinybe.
Skaityti daugiau:
Tokia didelė, didelė
Jau kelinta diena pastebėjau, jog kai einu gatve, vis jaučiu, kad kažkas tipena iš paskos. Įeinu į savo namo laiptinę – irgi į ją įsuka. Rakinu buto duris – užeina vidun.
Skaityti daugiau:
Skliautas pilnas ženklų
Skliautas pilnas karoliais Tylinčių tavo ženklų Išbučiuotais altoriais Ieškau tavo akių
Skaityti daugiau:
Angių geluonėliais
Angių geluonėliais Sudužusiom smilgom Rūkų gabalėliais Į širdį pasmilkom
Skaityti daugiau:
Sąžinės sąskaitos vyniojant dovanų popierių
Šiandien pakuodama paskutines dovanas galvojau apie šiuos metus, ko išmokau, kur paaugau.
Skaityti daugiau:
Ars poetica kraujyje
Bebaigiant ketvirtą klasę mokytoja uždavė man išmokti vienos eiliuotos pasakos ištrauką – kitą dieną turėjo būti ketvirtokų išleistuvės ir mes, vaikai, turėjom parodyti mažučius vaidinimus savo tėvams.
Skaityti daugiau:
„But, first, remember, remember, remember the signs.“
Kai viskas namuose nutyla, kai guldau savo galvą ant pagalvės ir laukiu pirmo sapno, vis klausiu ir klausiu savęs: „Viktorija, ko tu trokšti labiausiai?“ Klausinėjau, klausinėjau, kol atsakymas švelniai caktelėjo suvokimu.
Skaityti daugiau:
Asmeninės visatos
Rašymas man lyg mano asmeninė visata. Taip nusiplūkiau per savaitę, jog vėl šiandien paskelbiau asmeninį intravertų kongresą, liepiau sau sėstis ant sofos, įgrūdau į rankas kompą ir prisakiau nesikelti, kol nebus teksto. Rašiau, taisiau, rašiau vėl, dar du šimtus kartų…
Skaityti daugiau:
Tegul…
Vasara – ne vien tik žibančių akių metas. Mano vasara žvilgčioja į vidų, ilgai tyli, klykauja paukščiais sutemus, kedena ilgas baltas užuolaidas paryčiais.
Skaityti daugiau:
Vasaros knyga
Kas kartą sušmėžavus pirmiems nenuginčijamiems vasaros buvimo įkalčiams (bijūnams, krapams, ridikėliams, basoms kojoms, uodams, iki išnaktų trūnijimui lauke ir t.t.), būtinai būtiniausiai privalau vėl ir vėl iš naujo perskaityti Tovės Jansson „Vasaros knygą“.
Skaityti daugiau:
Šiąnakt dar yra laiko mylėti
Yra dienų, kurios prasideda aistringais paukščių ginčais, po lietaus kvepiančiais pumpurais, o dar miegantys kiemai baugščiai budinasi nuo kaukšinčių kulniukų ritmo. Diena tik prasideda, o visas pasaulis paslaugiai tau guli po kojom. Bet yra dienų, kurios tęsiasi tarsi savaitės, mėnesiai…
Skaityti daugiau:
Konkurencijos ir stereotipai
Anądien einu gatve ir prasilenkdama su grupele keturiasdešimtmečių girdžiu melodingą moters balsą sakant: „…na supraskit, visos moterys vadovaujasi vien tik jausmais – ką jos gali?“ Tą sekundę likau be žado. Tikrai? Vien tik jausmais? Ir tą sako simpatiška, elegantiška moteris…
Skaityti daugiau:
Old is the new black
Gatvės pilnos grožio, o istorijos pačios eina man iš paskos, tarsi būčiau kokia jų kerėtoja. Šiandien dvi mielos senučiukės tiesiai man už nugaros aptarinėjo grožio paslaptis.
Skaityti daugiau:
Apie profilaktiką
Pavasaris toks, kad profilaktiškai trūksta vitaminų. Sodinu kalendras, nors visai nesu jų gerbėja. Sodinu, nes turiu sėklų ir man gera stebėti, kaip kas rytą paauga liauni žali stiebeliai.
Skaityti daugiau:
Siūlės delnuose
„Laikui atėjus ir išdrįsus pasilikti užsiskleidus pumpure skaudėjo labiau nei rizikuoti pražysti.“ (Anais Nin)
Skaityti daugiau:
Surimtėk tu pagaliau
Sako, gal tu surimtėk, baik žvengt ties kiekvienu žingsniu. Sako, kaip tu atrodysi sena su tom savo tatuiruotėm.
Skaityti daugiau:
Sąskaitos ir turtai
Pagalvojau, suskaičiuosiu savo turtą. Tai štai, jei įdomu, per visą savo gyvenimą užgyvenau:
Skaityti daugiau:
Laukinis alkis iššūkiams
Kartais pasigendu manęs vertų iššūkių. Tokių, nuo kurių sudreba ne tik mano pačios keliukai, bet ir viso rajono žemė.
Skaityti daugiau:
