Pavasaris toks, kad profilaktiškai trūksta vitaminų. Sodinu kalendras, nors visai nesu jų gerbėja. Sodinu, nes turiu sėklų ir man gera stebėti, kaip kas rytą paauga liauni žali stiebeliai. Pavasaris toks, jog pašėlusiai norisi spalvų ir vėjo plaukuose. Šiandien gavau vienos šešiametės draugės pieštą laišką: vaivorykštė, dvi didelės palmės, jūra ir aš – su ilga kasa ir karūna ant galvos. Draugai yra net geriau už vitaminus, nes jie žino, ko tau dabar labiausiai reikia.
Einu miegot su nuoširdžiausia šiandien išgirsta vaiko autisto mintimi: „Truputį nemalonu, kai kas nors atsisėda ant tavo nematomo draugo“. Pasaugokim vietą kieno nors įsivaizduojamam draugui.
