Sako, vaikeli, tu pagalvok, tu tikrai rimtai pagalvok – reikia atlikti tris tūkstančius niekam nereikalingų darbelių, daug bėgioti – kuo greičiau, tuo geriau (arba bent jau apsimesti, kad esi be proto užimtas žmogus, toks itin reikšmingas darboholikas, galintis bėgti paromis, niekinantis poilsį ir lėtus pokalbius su draugais, krentant žvaigždėms). Dar sako, vaikeli, tu galų gale gal nusiramink su tom savo neracionaliom svajonėm. Sako, vaikeli, kur tu veržeisi, ko tu brauniesi ten, kur niekas neina? Gal tu nematai tų milijonų kojyčių išmintų takų ir takelių? Vaje, vaje, vaikeli, tu tikrai keistas sutvėrimas. Suprantu, suprantu jūsų godas ir dūsavimus. Suprantu, kaip kad girdėjau filme Mad Men, „Not every little girl gets to do what they want; the world can’t support that many ballerinas“. Ir vis dėlto – aš tikrai nuoširdžiai nenoriu būti balerina. Noriu daug daugiau – noriu atrasti neatrastus pasaulius. Manęs nesulaikysite.
Apie neatrastus pasaulius
