fbpx
Press Enter / Return to begin your search.

Eglė Xiapin

Labai laukiau šios dienos, nes galiu jums pristatyti nuostabią savo bičiulę, fotografę ir pasaulio pilietę Eglę Xiapin. Kaip kažkada ji neįsivaizdavo savo gyvenimo be Vilniaus ar Nidos, taip dabar neįsivaizduoja be Londono, be draugų. Kai paklausiau, kokia veikla jai teikia daugiausiai džiaugsmo, Eglė…

Skaityti daugiau:
  • Pačios pirmosios mano „Vakaro istorijos Lietuvos mergaitėms“ gimė Lisabonoje - apelsinais ir vandenyno druska kvepiančiame mieste. 
Rinkau medžiagą, tyrinėjau, skaičiau, rašiau pasakas apie mūsų moteris toli nuo Lietuvos. Ir kas kartą suvokdavau, kokios didelės jų istorijos ir koks mažas tas kompiuterio langelis, į kurį bandau sutalpinti tokius galingus dalykus. 
Labai dažnai jaučiausi lyg turėčiau išskirtinę galimybę patekti į daugybės nepaprastų, ypatingų moterų svetainę, sėdėti prie jų stalo, iki išnaktų šnekėtis, dažniau klausytis nei pačiai kalbėti, juoktis ir verkti drauge su jomis, o rytui išaušus suprasti, kad gyvenimas yra toks gražus, ir kad kiekviena(s) turime dovaną jį nugyventi ypatingai, branginant, kuriant, mylint. 
Šitų istorijų rašymas po truputį jau eina į pabaigą. 
Būna dienų, kai jaučiuosi išrašiusi visą savo vidų, o būna, kad pakyla šliuzai ir išplaukia visi mano vidiniai laivai. Būna, kad pavargstu nuo per didelio informacijos kiekio, nuo sudėtingų tų moterų gyvenimų vingių, būna, kad verkiu, kad vakštau po kambarį ar prie upės, būna, kad garsiai klausausi muzikos, gaudau mūzas, nes pati viena jau nebesusitvarkau, būna, kad pasaka gimsta greitai ir lengvai, būna, kad vieną ir tą pačią pasaką perrašinėju ir lipdau mėnesį. 
Ir turbūt, kai išsiųsiu į leidyklą paskutinę istoriją-pasaką, bus labai gera ir truputį liūdna. 
Jaučiuosi įsigijusi 50 sesių. Myliu jas visas iki vienos. 
Kregždyno bičiuliams, kurie trokšta patys pirmieji gauti ne tik dar spaustuvės dažais kvepiančią istorijų knygą, bet ir dovanų, leidykla @dvi_tylos suteikia tą galimybę jau dabar. 
Tai užsukite pasidairyti ir prigriebti egzemplioriaus: https://tylosknygynas.lt/products/vakaro-istorijos-lietuvos-mergaitems
🌟
#KregždynasSkaito
Foto @laimapenek
  • Šiandien lietus pasileido kaip koks krioklys, tik miegas ima ir net ima vaidentis, kad į Lietuvą įsliūkino ruduo. 
Rymau prie teksto rašymo, akys merkiasi, galvą skaudena, tai galvoju, imsiu ir pasvajosiu, kaip mes su Kregždyno draugais rugsėjį skrisim į dar vasarišką Lisaboną, kaip klaidžiosim saulės nubučiuotomis gatvelėmis, kopsim į aukštas kalvas grožėtis atvirukiniais saulėlydžiais, ragausim rūšinius vynus, šviežutėles sardines, keptus kaštainius ir pastel de nata, kaip daug kalbėsimės, tylėsim ir gersim į save gyvenimą, mums gros fado ir bosanovos, dažnai atrodys, kad esame kažkokiame gražiame filme, tik nepamename jo pavadinimo, bet tai juk visiškai nesvarbu. 
O kur dar Laimos fotografijos, kompozicijos ir pozavimo pamokos, kur Viktorijos kūrybinio rašymo ir storytelling'o patarimai ir pratimai! 
Lisaboną parodysim per labai asmeninę vietinių prizmę, per patirtis, skonius, vaizdus ir istorijas. 
Toks prasmingo mokymosi, poilsio, nuotykių ir grožio kokteilis bus ta savaitė su Kregždynu Lisabonoje. 
Beje, yra tik dvi datos ir apie kitus kartus kol kas negalvojame. 
Tai rinkitės ir žymėkitės SAVO NUOTYKIŲ LISABONOJE DATĄ rugsėjo 14 – 21 d. arba rugsėjo 21 – 28 d. 
Einu toliau rašyti savo tekstų, o jūs rašykite mums arba sales@estravel.lt - viską papasakosime apie šitą nuotsbiausią metų kelionę. 
Visi kelionės-stovyklos reikalai suguldyti čia: 🌟http://bit.ly/StovyklaLisabonoje 🌴🌊 Skrendam kartu patirti vasarą?
  • Kaip atrodo tas metas, kai paneri į knygų rašymą pilnu tempu? 
Visų pirma, imi nebemėgti rytinių ir dieninių susitikimų. Jie atima per daug tavo laiko, o ir paskui grįžti prie teksto būna per sunku. 
Ryte ilgiau miegi, nes vakare ilgai neužmigai, galvojai, ieškojai medžiagos kitos dienos rašymams, be to turi persikrauti įkaitusios smegenys. 
Po pusryčių išsijungi telefono garsą. Ima groti Spotify, susirandi tinkamos nuotaikos muziką, kad ji neerzintų, bet sukurtų reikiamą atmosferą. Rašymas juk turi būti sklidinas emocijų, o tu ne visada jas išgyveni, todėl imi ir vilioji jas, koši per savo vidų lyg per kokį sietą, kol sakiniai įgauna tinkamą prieskonį ir jausmą. 
Elektroninį paštą ir visokias žinutes tikrini gerokai rečiau. Leidi sau neatsakyti iš karto, nes dabar visų svarbiausias yra gimdomas tekstas. 
Jis truputį panašus į tuos ką tik išsiritusius viščiukus, kuriuos iš karto tupdo po šiltomis lempomis, duoda vandenuko ir švelnaus maisto, saugo nuo visokių skersvėjų, triukšmo ir katinų. Taip, visi papildomi pasiplepėjimai tavo rašomą tekstą veikia maždaug lygiai taip pat, kaip skersvėjai ir katinai.  Jei nori išgyventi iki teksto gimimo dienos, privalai rūpintis savimi: laiku pavalgyti, gerti daug vandens, šukuotis, teptis kremu, kai negali daugiau rašyti - skaityti gerą literatūrą, miegoti. Turi išmokti pasakyti „ne“, antraip tekstą rašysi dar tris metus arba iš viso mesi. 
Kantrybės resursų reikia pasiutusiai daug, bet būna, kad ji ima ir išsenka. Erzina klausimai „kiek jau parašei?“, nes tu žinai, kad ne kiekis, o kokybė yra visa ko esmė. 
Gali parašyti labai daug, bet dienos pabaigoje tai tebus graudi grafomanija. 
Kad taip nenutiktų, redagavimo procesas vyksta nuolat. Parašai, suredaguoji, palieki pastovėt, rašai kitą gabalą, redaguoji jį, tada grįžti ir vėl redaguoji pirmąjį, tada antrąjį, rašai toliau, vėl skaitai, vėl redaguoji, ir vėl iš naujo. 
Dar labai įdomus būna žvilgsnis į save: nuo tikėjimo savo jėgomis iki nusivylimo ir abejonių savo gabumais. 
Svarbiausia, per daug neįsijausti į to vidinio dialogo komentarus, nes puikiai žinai, kad nesi nei tas liaupsinamas genijus, nei apverktinas nevykėlis. Tu esi kažkur „tarp“. ⬇️⬇️⬇️
  • Prie pat Lisabonos senamiesčio besišvartuojantys milžiniški kruiziniai laivai yra kažkoks sunkiai nusakomas grožis. 
Nesvarbu, ar jie įplaukia, ar išplaukia - visada pasisveikina ir atsisveikina su miestu tokiomis pratisomis „la-re-la-re“ sirenomis. Ir tas jų ūkimas girdisi toli toli. Šito garso turbūt labiausiai ir pasiilgstam Vilniuje. 
O vakarais, kai leisdamasi saulė viską nuspalvina minkšta medaus spalva, kai lėtai vaikštai nuo vienos apžvalgos aikštelės iki kitos, nes tie atvirukiniai vaizdai užburia ir jų niekada nebūna per daug, kai klausaisi ataidinčių bažnyčių varpų melodijų, kirų ir žuvėdrų dainų, kai iš visų kavinių groja ilgesingos fado dainos, o gatvėje kas nors skambina gitara romantiškas bosanovas, įkvepi to sūraus vandenyno oro ir apima tokia didelė didelė ramybė ir žinojimas, kad gyvenimas yra toks gražus.
🌴🌊
#KregždynoLisabona
Foto @laimapenek
  • Dėmesio! Ieškomi fantastiškiausi pasaulyje keliautojai ir kūrėjai!

Kregždyno Laima ir Viktorija jau dairosi pačios nuostabiausios kompanijos stovyklai Lisabonoje. 
Šitas miestas toks nuostabus, kad ne veltui jau kelinti metai iš eilės gauna turizmo Oskarą už svetingumą. Vis dėlto pažinodamos jį iš vidaus, būdamos žingeidžios, smalsios ir tikros istorijų kolekcionierės, norime Lisabonos grožius pasilaikyti ne tik sau, bet jais dalintis su Kregždyno bičiuliais. Norime parodyti ją visiškai kitaip, unikliai, atskleidžiant visas vietinių paslaptis, kiemelius ir skonius. 🌞 Visą kelionę drauge su jumis bus nuostabioji Kregždyno fotografė Laima Penek @laimapenek . Ji išduos geriausias Lisabonos atvirukinių fotografijų vietas, dalinsis žiniomis apie pačią fotografiją, kompizicijos, telefono ar fotoaparato kameros nustatymų, pozavimo mokysitės tiesiog gatvėje - tarp geltonųjų tramvajų, mažulyčių kavinaičių, spalvotų namų durų, mėlynų plytelių ir banguojančio vandenyno. 🌴 Kregždyno širdis Viktorija Urbonaitė @viktorijaurbon iš savo lobynų skrynelės trauks ir dosniai dalinsis nepprastomis Lisabonos istorijomis, kurios atima žadą net vietiniams portugalams. Šitame mieste gyveno ne vienas pasaulinio garso sulaukęs poetas ir rašytojas, todėl sekdami jų pėdsakais, imsitės kūrybinio rašymo ir patys. Lisabona ir Viktorija tikrai turi tokios magijos, kad viduje praplyšta ir griūna kurti trukdančios sienos. 🌊 Laima ir Viktorija Lisaboną atskleis per patirtį ir penkis pojūčius. Tai bus taip stipru ir žavinga, kad grįšite ją ir Kregždyną įsimylėję iki ausų, o dar ir pasisėmę žinių - įsivaizduojate, kiek galima išmokti ir sužinoti per savaitę? 🚋
Yra tik dvi datos: rugsėjo 14 – 21 d. ir 21 – 28 d. Rašykite mums arba sales@estravel.lt - viską papasakosime. 
Spirgame ir nekantraujame susipažinti su visais!
  • Troleibusai yra kažkokia keista ir sunkiai paaiškinama transporto priemonė – mane dažnai apima jausmas, jog vos tik įlipu, iš karto esu perkeliama į kitas dimensijas, kitus išmatavimus.

Anądien mačiau žavią pagyvenusią damą su labai juokinga kuprine, tokia rožine, rožine, o jos forma buvo lyg drakono, su išsikišusia styrančia ketera, būdinga visokiems slibinams ir chameleonams. 
Arba jaunutė gotė, visa juoda kaip smala, sėdėjo troleibuso priekyje ir labai rimtai skaitė seną knygą apie lietuvių mitologiją. 
Arba štai vaikinukas, kuris taip garsiai klausėsi savo ausinuko, jog iš kito galo troleibuso atėjo mergina ir jį užkalbino – ji, pasirodo, irgi klausosi Silvia Pérez Cruz įrašų. 
O štai visai neseniai mačiau vidury baltos dienos gražią merginą, nužengusią lyg iš žurnalo viršelio, taip preciziškai nugrimuotą, sušukuotą, jog jai labiau būtų tikęs limuzinas, o ne troleibusas, bet, aišku, čia skonio reikalas. 
Dar mačiau moterų su padirbtomis Louis Vuitton rankinėmis. 
Ir žmonių, kurie skaitė taip susidomėję, jog norėjosi paklaust, apie ką. 
Dar troleibusuose galima sutikti bekojį elgetą, kuris į žmones prabyla radijo diktoriaus balsu. 
Arba mažutę mažulytę močiutę, labai malonaus veido ir labai stipraus šlapimo kvapo. 
Dar kartais sutinku pagyvenusią moterį, kuri nešioja labai trumpus plaukus ir trumputę skiauterę, kurią laiks nuo laiko dažo kokia nors spalva – visai smagiai žiūrėjosi mėlyna.

Aš jums sakau – troleibusai tikrai yra tarpininkai tarp šio ir kažkokio kito pasaulio.

kregzdynas @ Instagram